Sidebar

Kviečiame į pokalbį su rašytoja Akvilina Cicėnaite, kuris vyks š. m. kovo 18 d., 17 val. Kristijono Donelaičio auditorijoje. Pokalbyje dalyvaus BA Lietuvių filologijos ir MA Intermedialių literatūros studijų studentai bei dėstytojai. Moderatorė – doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Kalbėsimės apie rašytojos romanus Tylos istorija (2017) ir Anglų kalbos žodynas (2022). Norintys dalyvauti kviečiami atsinešti po klausimą!

AC_LauraVanseviciene.jpeg

Lauros Vansevičienės nuotrauka

Kovo 15 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminarasskirtas daugiakalbystės temai.  Kaip pagrindą diskusijoms siūlome perskaityti "atvejo studiją" – tekstą apie daugiakalbystę Osmanų imperijoje.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kovo 23 d., šeštadienį, kviečiame į IV Klasikinės filologijos studentų konferenciją. Šiemet ji skirta vieno svarbiausių Helenizmo poetų Kalimacho himnams, apgiedantiems skirtingus dievus, vietoves ir ritualus. Dalyviai atvers helenistinės tradicijos pasaulį, kuriame suderės dieviški kraštovaizdžiai, literatūrinės vingrybės, politika bei religiniai ir socialiniai literatūros klodai.

Konferencija vyks kovo 23 d. 11–16 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje.


PROGRAMA


11.00–11.10 Konferencijos atidarymas

11.10–11.30 Vaiva Vasiliauskaitė „Gyvieji kraštovaizdžiai. Pasaulėvaizdžio reprezentacija Homeriniuose ir Kalimacho himnuose“
11.30–11.50 Kipras Laučys „Poetas literatūrinės tradicijos akivaizdoje“
11.50–12.10 Gintarė Škėmaitė „Toposofija Kalimacho himne Delui“

12.10–12.30 Klausimai

12.30–13.00 Pertrauka

13.00–13.20 Lukas Bieliauskas „Apolonas, Dionisas ir Naujoji Muzika“
13.20–13.40 Antanas Gražulis ir Vilius Mėdžius „Užribis Kalimacho akimis“
13.40–14.00 Mykolas Degutis „Kritika tradicinei religijai Kalimacho himne Dzeusui“

14.00–14.20 Klausimai

14.20–14.40 Pertrauka

14.40–15.00 Agota Aleknaitė ir Tija Guvaitė „Moteriškumas ir vyriškumas Kalimacho himne Demetrai“
15.00–15.20 Elžbieta Žutautaitė „Karaliaus valdžios ir autoriteto atspindžiai Kalimacho himnuose Dzeusui ir Apolonui“
15.20–15.40 Vasarė Butkutė „Valdovės tapatybė Kalimacho himne Atėnei“

15.40–16.00 Klausimai

klaskonf_FB-event-cover.png

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000-aisiais metais Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.  

Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų antro kurso studentai: 

  • rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
  • aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje (2 priedas) ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
  • pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos el. paštu  pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: prašymą skirti stipendiją, akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu (laisva forma), magistro darbo vadovo rekomendaciją, publikacijų kopijas.

Papildomos informacijos teirautis el. paštu .

Students and staff from the Arqus universities can now register for the eigth edition of the Arqus Café, which will run from 11th March to 21st June 2024

The Arqus Café is an online space where members of the Arqus universities can meet in small groups to practice and improve their language skills in a relaxed atmosphere. It’s a great opportunity for students and staff to expand their language and cultural knowledge informally together with other learners. All levels are welcome, but it works best when participants have a minimum of an A2 level. Please note that the cafés are not language courses.

The cafés take place once a week for one hour online via ZOOM. The tutors guiding the Arqus Café sessions are native-level speakers who have received training in leading language cafés.


arqus-cafe-8-3x2-600_copy_copy.jpgThis time we are offering cafés in:


  • German
  • English
  • French
  • Italian
  • Khmer
  • Lithuanian
  • Portuguese
  • Spanish
  • Turkish
  • Ukrainian

In addition, we are now offering cafés at two different levels for some languages: beginner/intermediate (A2-B1) and intermediate/advanced (B2-C1).

Registration is now open and closes two weeks before the end of each language café.

Go here >> to find out more about the Arqus Café, the languages offered and the online registration process.

GHhKgYbWYAAX3N9.jpeg

 

Vasario 29 d. Filologijos fakultetą aplankė TIKA (Turkijos bendradarbiavimo ir palaikymo agentūra) vice prezidentas dr. Mahmut Čevik (Çevik).

Dr. Mahmut Čevik susitiko su filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, dėstytojais ir studentais. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo pagrindinės kryptys ir galimybės.

TIKA 2003, 2013 ir 2021 metais atliko Turkų kalbos centro ir 112 aud. patalpų remontą. Taip pat parūpino ir atsiuntė daug reikalingų Turkų kalbos centro bibliotekai knygų turkų ir anglų kalbomis. Palaikė Turkijos kultūros dienas Lietuvoje 2011 m. gegužės 2-6 d. Prisidėjo finansiškai prie dviejų konferencijų "Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. 615-osioms totorių ir karaimų apgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metinėms paminėti" (2013 m. gegužės 29–31 d.), "Totoriai-musulmonai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: praeitis, dabartis, ateitis, minint 620-ąsias totorių istorijos, religijos ir kultūros Baltarusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje metines" (2017 m. birželio 27–30 d.). Be to, TIKA buvo įvairių seminarų, workshopų, parodų ir t.t. rėmėja.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmėjams.

 

Untitled_design_copy_copy.png

Maloniai kviečiame į tarptautinę studentų konferenciją „English Studies 2024: Discourse and Society“, kuri vyks 2024 m. gegužės 6-7 dienomis Filologijos fakultete!

Bendradarbiaujant su Blaze Koneski Filologijos fakultetu (Skopjė universitetas, Šiaurės Makedonija), ARKSI institutas kviečia antrosios studijų pakopos studentus prisidėti prie mokslinės diskusijos anglistikos studijų kontekste. Kalbos, literatūros, kultūros ir visuomenės sąsajos bus tyrinėjamos įvairiose teminėse srityse. Daugiau informacijos rasite mūsų konferencijos tinklalapyje >>  .

Dalyvius kviečiame registruotis iki kovo 18 dienos. 

Vizualai_1.png

Kovo 8 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminaras skirtas kalbų kontaktų problematikai. Po įvadinės diskusijos grįšime prie kalbų kontaktų tyrimų ištakų – Urielio Weinreicho knygos Languages in Contact. Prisegame šios knygos 4-tą skyrių The socio-cultural setting of language contact, prašytume su juo susipažinti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

[LT]

Kviečiame į doc. Eglės Kačkutės, dalyvaujančios konkurse profesoriaus pareigoms užimti, viešą paskaitą tema: Motinystė, mobilumas, migracija

Paskaita vyks 2024 m. kovo 19 d. 15:00-16:30 Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.


[EN]

We invite you to a public lecture by Assoc.  Prof. Dr Eglė Kačkutė who is a candidate for the academic position of Professor at the Faculty of Philology. The title of the lecture: Motinystė, mobilumas, migracija.

The lecture will be delivered in Lithuanian on March 19, 2024, 15:00-16:30, in K. Donelaičio room at the Faculty of Philology.

53509770060 4505702f45 k copy copy

IMG_25632-642x410.jpg

Skandinavistikos centre pagal „Nordud“ programą viešėjo profesorius Matthew James Driscoll, žymus senosios skandinavų literatūros, ypač jos rankraščių, tyrinėtojas iš Kopenhagos universiteto Árnio Magnússono instituto (dan. Det Arnamagnæanske Institut). Čia saugoma apie 1400 senųjų rankraščių. Anksčiau jų buvo gerokai daugiau, bet nuo 8-ojo dešimtmečio per 1600 islandiškų rankraščių buvo grąžinta Islandijai, kuri nuo Danijos karūnos atsiskyrė tik 1944 m.

Vizito metu skandinavistikos studentams profesorius perskaitė tris paskaitas. Per pirmąją supažindino su islandiškų rankraščių, kurių seniausi siekia XII a., šriftų ir ortografijos specifika, jų materialiaisiais aspektais, tokiais kaip pergamento paruošimas ir formatai, mokė atpažinti rankraščiuose pasitaikančias santrumpas.

IMG_2598-1024x768.jpg

Antroji paskaita buvo skirta specifinei sagų (senovės skandinavų literatūros prozos žanras) rūšiai – vadinamosioms riterinėms sagoms ir sagoms apie Šiaurės šalių senovę. Jos dažnai būdavo mokslininkų nuvertinamos kaip neturinčios istoriografinės reikšmės, nors pačioje Islandijoje nuo pat XIII a., kada dauguma jų buvo sukurtos, jos tapo pačios populiariausios, dažnai skaitomos pramogai balsu atokiuose islandiškuose ūkiuose.

Trečiojoje paskaitoje profesorius pristatė unikalų islandų literatūros žanrą rímur – tai kūriniai, kuriuose įvairūs sagų siužetai yra perteikiami specifine poetine forma, dažniausiai atliekami dainuojant. Studentai mokėsi analizuoti jų metriką, aliteracijas ir vidinius rimus, išgirdo jų išrašų: rímur tradicija, tiek klasikine forma, tiek šiuolaikiškai interpretuojama, Islandijoje tebėra gyva.

IMG_2602-1024x768.jpg

Susitikimų ciklą prof. M. J. Driscollas užbaigė paskaita, į kurią susirinko klausytojų iš įvairių specialybių. Joje profesorius pristatė savo dabartinį projektą „The Book of Books“, skirtą ispano Hernando Colóno, žymiojo atradėjo, kurį mes vadiname Kristupu Kolumbu (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón), sūnaus, bibliotekos katalogo „Libro de los epítomes“ knygos rankraščiui tyrinėti. Šio rankraščio atradimas 2019 m. Árnio Magnússono institute tapo tikra sensacija, nors jis instituto kolekcijoje jau gulėjo nuo XVII a.

Ši knyga – ypatinga, nes joje, manoma, yra surašytos santraukos apie kiekvieną knygą, saugotą H. Colóno bibliotekoje. XVI a. tai buvo didžiausia privati biblioteka pasaulyje, turėjusi per 15 tūkst. knygų. Todėl naujienos apie prof. M. J. Driscollo projektą greitai apskriejo pasaulį ir pasiekė Ispanijos karališkąją šeimą, kuri, lydima dabartinės Danijos karališkosios poros, 2023 m. lapkritį aplankė institutą, kad galėtų asmeniškai susipažinti su šiuo atradimu.

Finnish art historian, MA Leena Ahtola-Moorhouse is giving an open lecture on the fascinating painter Helene Schjerfbeck on Friday, March 8th at 15.00 o’clock in the Scandinavian Centre (314AB). You are most welcome to join the event!


An artist who made two “careers” successfully


Helene Schjerfbeck.jpg copyHelene Schjerfbeck (1862 –1946) is one of the luminaries in Finnish art. Today, she is the best-known female artist from Scandinavia from the turn of the 19th and 20th century.  She was one of the few artists of her generation who both created masterpieces in her Naturalistic and Impressionistic style and was also able to shift to an entirely Modernist mode in the 20th century. In both periods she was successful.

Her intense ascetic moods create an echo for Japanese woodcut prints, and at the end of her life terrifying self-portraits reflect the passionate style of Picasso. The underlying thread in her paintings was an emotionally charged relationship to her models, whether they were human beings, still-lives, landscapes, or reinterpretations of her earlier works or works by other artists. Her art is universal, its kernel is a relationship to a human being’s enigma. Her paintings captivate and make one return to them wondering who is painted – the model, you, or the painter! What is happening in the mind of a neighbour? There is silence which shouts.


Leena Ahtola MoorhouseLeena Ahtola-Moorhouse MA is an art historian and was chief curator at the Ateneum Art Museum, Helsinki until 2013. She has written widely on Finnish art from the 19th and 20th centuries. She was invited as a scholar to the Weisman Art Museum, University of Minnesota, U.S.A. in 2000. She has curated many exhibitions especially on Finnish women artists. She is known as a specialist on Helene Schjerfbeck’s art. The Helene Schjerfbeck retrospectives in 1992 and 2012 were curated by her.

LT


Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia dalyvauti projekte Moksliniai-edukaciniai seminarai moksleiviams ir mokytojams. ACADEMIA POLONICA

Projekto tikslas – Vilniaus universitete sukurti Academia Polonica, kurios veiklos barai būtų stiprinti ryšius su lenkų mokyklomis Lietuvoje, teikti pagalbą mokiniams ir mokytojams vykdant atnaujintas mokyklines lenkų kalbos programas, įtraukti jaunimą į akademinę veiklą siekiant padėti jiems pasirengti studijoms universitete.

Pirma Akademijos sesija vyks 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Donelaičio aud., Universiteto g. 5. Renginio pradžia: 10.00 val.

Programa >>

REGISTRACIJA moksleiviams, mokytojams ir visiems norintiems >>

Planuojami keli didaktiniai blokai:

  • paskaita „Neakivaizdi Szymborska: apie humoristinę Nobelio premijos laureatės kūrybą“ (lektorė dr. Teresa Dalecka);
  • paskaita mokytojams „Ar atnaujinta Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa atitinka XXI a. iššūkius?“ (lektorė Danuta Szejnicka) ir diskusija apie lenkų kalbos mokymo metodus vidurinės mokyklos klasėse (prof. dr. Kristina Rutkovska, doc. Kinga Geben).

Taip pat planuojami pirmosios sesijos lydimieji renginiai:

  • literatūrinio konkurso dalyvių apdovanojimas;
  • protmūšis.

Academia Polonica veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, fondais „Pomoc Polakom na Wschodzie“ ir „Instytut Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego“.

Literatūrinio konkurso ir protmūšio nugalėtojams prizus skirs renginio rėmėjai.

 


PL


+Centrum Polonistyczne Uniwersytetu Wileńskiego zaprasza do udziału w cyklicznym projekcie Warsztaty naukowo-edukacyjne dla młodzieży szkolnej i nauczycieli ACADEMIA POLONICA.

Celem projektu jest zainicjowanie nowego rodzaju przedsięwzięcia na Uniwersytecie Wileńskim – utworzenie Academii Polonica, która podstawową swoją działalność skupi na pomocy młodzieży w przygotowaniu do studiów wyższych, jednocześnie też na dokształcaniu nauczycieli, niesieniu konkretnej pomocy szkolnictwu polskiemu w procesie, kiedy zostaje wprowadzony  egzamin państwowy z języka polskiego jako egzamin maturalny.

W ramach pierwszego spotkania Academii Polonica, które odbędzie się 28 lutego 2024 roku na Wydziale Filologicznym  Uniwersytetu Wileńskiego, w Sali Donelaitisa, Universiteto 5, o godz. 10

Program >>

REJESTRACJA dla uczniów, nauczycieli i wszystkich zainteresowanych >> 

Planujemy kilka bloków dydaktycznych:

  • wykład „Szymborska nieoczywista: o humorystycznej twórczości Noblistki” (lektor dr Teresa Dalecka);
  • wykład dla nauczycieli „Czy odnowiona podstawa programowa języka polskiego i literatury odpowiada wyzwaniom XXI wieku?” (lektor Danuta Szejnicka) oraz omówienie sposobów nauczania języka polskiego w klasach maturalnych (prof. dr Krystyna Rutkowska, doc. dr Kinga Geben)

W ramach pierwszej sesji Akademii planujemy też wydarzenia towarzyszące:

  • nagrodzenie uczestników konkursu literackiego;
  • turniej intelektualny.

Działalność AP będzie realizowana we współpracy z Instytutem Polskim w Wilnie, Fundacją Pomoc Polakom na Wschodzie i Instytutem Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego.

Nagrody dla zwycięzców konkursu literackiego i turnieju ufundują sponsorzy przedsięwzięcia.

Academia_Polonica-FB.png

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas sulaukė dar vienų socialinių partnerių paramos perspektyviems studentams. Džiaugiamės, jog šį kartą rėmėjų gretas papildė tarptautinė klientų aptarnavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „ Transcom Worldwide Vilnius “. 

„Transcom Worldwide Vilnius“ bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu įsteigė vieną 500 EUR dydžio stipendiją Fakulteto studentams, studijuojantiems Skandinavistikos studijų programos 3 arba 4 kurse.

Stipendija bus suteikta tam studentui / -ei, kurio / -s einamųjų studijų metų rudens semestro studijų rezultatų vidurkis, apskaičiuotas vadovaujantis Universiteto nustatyta geriausiųjų studentų eilės sudarymo tvarka, yra aukščiausias. 

Informuoti kandidatai iki einamųjų metų kovo 10 d Universiteto Studijų informacinės sistemos (is.vu.lt) e. prašymų skiltyje turi užpildyti „Laisvos formos prašymo“ formą, nurodant, kad kandidatuoja gauti „Transcom Worldwide Vilnius“ vardinę stipendiją. 

53509346906_3270906e1f_o.jpg

Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. K. Būgos aud. kviečiame bendruomenę į trečiąjį literatūros seminarą, kuriame dr. Aistė Kiltinavičiūtė skaitys pranešimą tema Botičelio Dantė: sapnai ir vizijos Botičelio „Dieviškosios komedijos“ piešinių cikle

Pranešimo anotacija. Šiame seminare nagrinėsiu sapnų ir vizijų vaizdavimą Botičelio piešiniuose, skirtuose Dantės „Skaistyklai“, išplėtodama tris pagrindinius teiginius. Pirma, nors Botičelio piešiniai primena iliuminacijas viduramžių rankraščiuose kompozicijos ir sapnų ikonografijos elementų požiūriu, menininkui „Skaistykla“ – tai savotiška eksperimentinė terpė, siekiant sukurti naują, modernesnę, vaizdinę kalbą, skirtą atvaizduoti dieviškai įkvėptus regėjimus ir tikrovės formas, tolimas kasdienybei. Antra, Botičelis yra itin atidus Dantės skaitytojas, kuris vizualiai susieja skirtingus sapnų epizodus, traktuodamas sapnus ir vizijas kaip savotišką kontinuumą, išsiskiriantį iš likusio „Skaistyklos“ pasakojimo. Galiausiai, nors Botičelio piešiniai, skirti „Rojui“, daug plačiau aptariami kaip ypač unikali intervencija į nusistovėjusią „Komedijos“ ikonografiją, jau „Skaistykla“, kur vizijos neretai nėra pavaizduotos, o tik netiesiogiai nurodytos išraiškingais veikėjų gestais, nuostabos kupinomis reakcijomis ir plazdančiomis draperijomis, reikalauja aktyvaus skaitytojų-žiūrovų įsitraukimo, piešiniams tarpininkaujant tarp Dantės teksto ir skaitytojų vaizduotės. 


Dr. Aistė Kiltinavičiūtė – LKVTI jaunoji mokslininkė tyrėja. Mokėsi Kembridžo universitete, kur baigė anglų literatūros bakalauro, lyginamosios literatūros magistro ir senosios italų literatūros doktorantūros studijas. Moksliniai interesai: viduramžių sapnų ir vizijų literatūra; Dantės „Komedijos“ iliuminacijos ir iliustracijos; anglų ir italų literatūros tradicijų sąsajos.

Vizualai_copy.png

Registracija į devintąją Báltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! 

Báltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks kovo 23 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).


BA_2024_sviesa_2_copy.pngRenginio programa:


  • 09:40 Registracija ir arbata
  • 09:50 Organizatorių žodis
  • 10:00 Baltai ir finai: tolimi ir artimi (Jurgis Pakerys) ir ekskursija
  • 11:00 Apie latvių ir lietuvių genetinę kilmę (Alina Urnikytė)
  • 12:00 Baltų kalbos: ką apie jas žinome? (Vytautas Rinkevičius)
  • 13:00 Pietūs
  • 14:00 Šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimai į latvių kalbą (Elīza Paula Graudiņa)
  • 14:50 Pertraukėlė
  • 15:10 Latvių kalbos užsiėmimas
  • 17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 11 d. Registracija >>


Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės autobusu ar traukiniu bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas. 


Daugiau apie Báltų akademiją >>

Daugiau apie renginį >>


Turite klausimų? Rašykite

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

On March 1st (Friday), at 13.00, in 314AB room we kindly invite you to a guest lecture by Finnish scholar Dr Johanna Laakso, professor of Finno-Ugric studies at the University of Vienna: Demystifying the Finno-Ugric Languages.

The Finno-Ugric (Uralic) language family is mostly known to outsiders only through its three nation-state languages (Finnish, Estonian, Hungarian). Of these languages, often only anecdotal references to their allegedly exotic qualities (such as the huge number of cases or other inflectional forms) will cross the attention threshold of the general public, contributing to the general mystification of these languages. Often these myths are also spread and reproduced by speakers of these languages themselves.

In this talk, we will take a closer look at the purported "exotic" characters of the Finno-Ugric languages and then discuss the origins and impact of language myths in general.

autografas.jpg

 

Vasario 22 d. Filologijos fakultete lankėsi Izraelio rašytojas Eshkol Nevo, atvykęs į Vilnių pristatyti savo romaną Trys aukštai (iš hebrajų kalbos vertė Olga Lempert, išleido „Sofoklis“ 2023). 1971 m. Jeruzalėje gimęs Nevo yra vienas populiariausių, į daugelį kalbų verčiamas Izraelio prozininkas. Nevo romaną Trys aukštai (2017) ekranizavo garsus italų režisierius Nanni Moretti. 2021 m. filmas buvo rodomas pagrindinėje Kanų kino festivalio programoje ir sutiktas 11 min. ovacijomis.

verpėjaPrisistatydamas auditorijai rašytojas paminėjo, kad jo mama, sužinojusi, kur jis vyksta, papasakojo, kad jų šeimos istorijoje Vilnius yra labai svarbus miestas. Rašytojo senelis, XX a. pradžioje atvyko į Vilnių iš Kyjivo, kur neturėjo galimybės mokytis aukštojoje mokykloje, ir būtent čia įsitraukė į sionistų judėjimą ir galiausiai išvyko į tuometinę Palestiną. Susitikimo metu buvo daug kalbama apie Nevo romaną Trys aukštai, su kuriuo, kaip prisipažino rašytojas, jis iki šiol turi jautrų santykį dėl asmeniškai svarbių tėvystės, santykių šeimoje klausimų. Pirmieji romano skyriai buvo parašyti tuo metu, kai Nevo už eismo taisyklių pažeidimus neteko vairuotojo pažymėjimo ir buvo priverstas naudotis viešuoju transportu. Izraelyje viešajame transporte žmonės kalba telefonais arba bendrauja tarpusavyje labai garsiai. „Aš visada klausausi pokalbių, kurie skirti ne mano ausiai“, – sakė Nevo. Būtent tuomet jis supratęs, kad visi šie pokalbiai yra potencialios literatūrinės istorijos, kurias tik reikia užrašyti. Parašęs pirmąsias dvi dalis jis suvokė, kad savo sumanymui gali pritaikyti Sigmundo Freudo pasiūlytą triaukštę asmenybės struktūrą, kurią išdėstė ir savo knygoje. Taip Freudo dėka atskiros novelės įgijo ryšį ir tekstas tapo romanu. Diskusijoje buvo kalbėta apie rašymo procesą, atvirumo ir fikcijos santykį kūryboje, rašančiojo santykį su artimiausiais žmonėmis. Nevo juokavo, kad tai, ką jis sako, neturėtų išeiti už auditorijos sienų.

Susitikime paklaustas, ką reiškia būti Izraelio autoriumi, tarp kitų dalykų Nevo paminėjo ir trauminę patirtį, kurią dėl vienų ar kitų priežasčių – karo, visuotinės karinės tarnybos, Holokausto – jaučia visi šalies gyventojai. Jis yra įsteigęs kūrybinio rašymo mokyklą, kuri nekomerciniais pagrindais organizuoja rašymo kursus visiems, jaučiantiems poreikį savo trauminę patirtį paversti tekstais. Nevo mokiniu buvo ne vienas dabar jau garsus jaunosios kartos Izraelio autorius.

Vasario 22 d. Vilniaus universitete ir Filologijos fakultete lankėsi Charkivo mokyklos Gravitacija 9-11 klasių moksleiviai. Mokykla registruota Lietuvoje ir įsikūrusi Vilniuje. Čia moksleiviai mokosi ukrainiečių kalbos pagal Ukrainoje akredituotą mokslo programą, papildomai mokosi lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, vyksta anglų kalbos pamokos pagal Cambridge English for Schools sistemą. Ekskursija į Vilniaus universitetą organizavo Ukrainos ambasada Lietuvoje. Pusantros valandos pasivaikščiojimas po mūsų kiemelius, koridorius ir auditorijas, gyvi pasakojimai apie ilgą VU istoriją ir VU asmenybes paliko moksleiviams didelį įspūdį. Lauksime jų sugrįžtant jau kaip VU FilF studentų.

Nuotraukos darytos Charkivo mokyklos Gravitacija direktorės Julijos Dobroskok

417958204_362118490023432_556556991498487118_n.jpg

418012936_936507631194757_9164294694786250837_n.jpg

418191331_1489979125273531_2985508871310204053_n.jpg

Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė pakviesta pristatyti savo dvikalbį žodyną "Lietuvių-ukrainiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi" Vilniaus knygų mugėje 2024.

Ši knyga - jau aštuntoji ilgamečio tarptautinio projekto rezultatas.  Jo metu leidžiamos dvikalbės patarlių knygos, o joms iliustracijas, pagal tai, kaip supranta ir interpretuoja patarles, piešia mokiniai. 2023 metais prie projekto prisijungė apie 400 ukrainiečių pabėgėlių nuo karo vaikų, besimokančių Vilniaus mokykloje "Varnų sala", taip pat ukrainiečių moksleiviai iš Kamjanskės miesto, Dniepropetrovsko srityje.

Projekte jau sudalyvavo moksleiviai iš 37 Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos ir Ukrainos tradicinių, specialiųjų ir integruotų mokyklų. 2019 metais prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Vasario 24 d. nuo 12 iki 14 val. 5 salėje prie mokyklos "Varnų sala" stendo bus galima pabendrauti su projekto ir knygos autore UKI dėstytoja Rasa Bačiulienė.

Lietuvių-ukrainiečių_patarlės.jpg

Kviečiame į literatūrą studijuojančių doktorantų seminarą, kuris vyks vasario 27 d. 17-19 val. 111 auditorijoje Filologijos fakultete. Jo metu aptarinėsime doktorantės Domantės Vaišvylaitės (VU, Kauno fakultetas) straipsnį "Nearchetipinės motinos patirtis A. Landsbergio dramaturgijoje". Teksto recenzentai:

  • dr. Gitana Vanagaitė (LLTI)
  • dr. Rima Pociūtė (knygos Psichės istorijos: šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste (2009), autorė)
  • VU A. J. Greimo centro doktorantas Augustas Sireikis

Pageidaujantys susipažinti su straipsniu iš anksto, rašykite seminaro vedančiajai Nijolei Keršytei.

Lauksime apsilankant tų, kurie mėgsta tikras ir gyvas intelektualines diskusijas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos